Nerijus Kasiliauskas
Profesinė patirtis
2019–2022 m. – „Triniti Jurex“ advokatas ir partneris.
2009–2019 m. – „Triniti“ advokatas ir partneris.
2005–2009 m. – advokatas ir partneris advokatų kontoroje „Marapolskas, Kasiliauskas, Kunčius ir partneriai ADVERSUS“.
2003–2005 m. – advokatas N. Kasiliausko advokatų kontoroje. Advokatas taip pat yra teisės dėstytojas Vilniaus universitete, daugybės straipsnių ir mokomųjų leidinių autorius.
Nuo 2017 m. Nerijus yra Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro prie Ūkio ministerijos nepriklausomas ekspertas.
Narystė profesinėse asociacijose
Lietuvos advokatūros narys nuo 2003 m. Darbo santykių komisijos prie Lietuvos Respublikos trišalės tarybos narys.
Išsilavinimas
Nerijus yra įgijęs teisės magistro laipsnį, jam suteiktas socialinių
teisės krypties mokslų daktaro laipsnis Vilniaus universitete.
Veikla
SEEurope ekspertas nuo Lietuvos, nuo 2016 m.
Kolektyvinių derybų ir darbo ginčų tarpininkas. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto tarybos narys, 2010–2016 m.
Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymo bei Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymo rengimo grupių narys.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų Nr. 694 ir Nr. 695 rengimo grupės narys, 2013-07-24.
Trišalės tarybos darbo santykių komisijos narys, nuo 2007 m.
LR Vyriausybės delegatas Tarptautinės darbo organizacijos metinėje konferencijoje Ženevoje, 2002 m.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3, 4, 14, 22, 29, 36, 47, 52, 67, 77, 78, 79, 84, 85, 88, 92, 95, 98, 99, 101, 107, 108, 114, 127, 129, 130, 132, 133, 134, 138, 140, 141, 144, 145, 146, 147, 149, 151, 152, 161, 168, 177, 183, 225, 235, 256, 285, 286, 288, 293, 294, 295, 297, 302 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei XIX skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo rengimo grupės narys.
Didžiausias advokato dr. N. Kasiliausko indėlis yra į Lietuvos gydytojų sąjungos veiklą, susijusią su socialinio dialogo plėtojimu Lietuvoje. Jis kaip šios srities specialistas jau 2006 m. LGS projekte „Socialinės partnerystės plėtojimas Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje“ pradėjo mokyti mus, kaip ir kokiomis priemonėmis šis svarbus profesinių sąjungų veiklos aspektas turi būti vystomas. Socialinio dialogo virsmą konstruktu, t. y. Šakos kolektyviniu susitarimu sveikatos sektoriuje, advokatas N. Kasiliauskas mums padėjo įgyvendinti dalyvaudamas derybose ir darbo grupėse, kurios kūrė pirmąjį Sveikatos sistemoje šakos kolektyvinės sutarties projektą, jį tobulino, plėtojo, vėliau pasiekė susitarimus dėl darbo užmokesčio kėlimo šio susitarimo pagrindu. 2021 m. pasirašyta jau trečioji LNSS šakos kolektyvinė sutartis, kuri įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d. Dr. N. Kasiliauskas ir toliau dalyvauja mūsų komandos, plėtojančios sutartį ir jos įgyvendinimą, darbe. Jis konsultuoja LGS filialus, pasirašant kolektyvinius susitarimus ASPĮ lygmeniu, rengiant darbo užmokesčio tvarkas ir kitus dokumentus.
Antra ypač svarbi darbo teisės eksperto advokato dr. N. Kasiliausko veikla – daugiau nei dešimtmetį atstovaujama LGS narių interesams. Daugumoje tai darbo ginčai, tačiau taip pat civiliniai ginčai dėl žalos paciento sveikatai. Jo praktikoje yra civilinių ginčų, kurie nukeliavo net iki Aukščiausiojo Teismo, kuris patvirtino žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo gydytojai nekilo civilinė atsakomybė dėl profesinių pareigų netinkamo vykdymo, kuriuo buvo paremtas ieškovo skundas.
Trečia svarbi darbo LGS narių naudai dalis – nuolatinės narių konsultacijos dėl kasdienių darbo santykiuose kylančių konfliktinių situacijų, kurias padedame spręsti savo nariams jų darbovietėse. Tai tūkstančiai skambučių, el. laiškų, paklausimų, dokumentų peržiūros ir rengimas.
LGS narių atstovavimas civiliniuose ginčuose
Byla nukeliavusi iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, jis patvirtino gydytojos L. Ž. nekaltumą / VšĮ Centro poliklinika, dėl žalos atlyginimo, 2014 m. lapkričio 19 d.
Laimutė Liukaitytė / VšĮ Kauno klinikinė ligoninė, dėl neturtinės žalos atlyginimo, 2012 m. gegužės 14 d.
Gydytojas J. V. / VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, dėl žalos atlyginimo, 2016 m. birželio 27 d.
LGS narių atstovavimas darbo ginčuose
Gydytoja Ana Skuratovič / VšĮ Karoliniškių poliklinika, dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, 2010 m. liepos 29 d.
Gydytoja B. T. / VšĮ Centro poliklinika, dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, 2011 m. lapkričio 30 d.
Gydytojas A. S. / VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ir darbo užmokesčio kintamo priedo išmokėjimo, 2012 m. kovo 15 d.
Gydytojas A. A. / VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras, dėl profesinės sąjungos nesutikimo skirti nuobaudą, 2012 m. sausio 24 d.
Gydytoja V. Č. / VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centras, dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, 2014 m. sausio 10 d.
Gydytoja V. R. / VšĮ Kauno klinikinė ligoninė, dėl apmokėjimo už viršvalandžius, 2014 m. vasario 12 d.
Gydytoja V. S. / VšĮ Kelmės ligoninė, dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, 2015 m. liepos 15 d.
Gydytojas A. Š. / VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, 2015 m. liepos 14 d.
Gydytoja I. A. / VšĮ Antakalnio poliklinika, dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, 2016 m. birželio 2 d.
Gydytojas G. B. / VšĮ Mažeikių ligoninė, dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, 2016 m. rugpjūčio 19 d.
Gydytoja R. D. / VšĮ Trakų ligoninė, dėl įpareigojimo išmokėti išeitinę išmoką, 2017 m. lapkričio 23 d.
Gydytoja T. L. / VšĮ Šeškinės poliklinika, dėl apmokėjimo sąlygų grąžinimo, 2017 m. lapkričio 7 d.
Remigijus Stankevičius / VšĮ Druskininkų ligoninė, dėl įsakymo dalies panaikinimo dėl žalos atlyginimo, 2019 m. vasario 4 d.
Gydytoja B. P. / VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo, 2020 m. sausio 23 d.
Gydytoja D. P. / VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė, dėl neteisėto atleidimo, 2016 m. liepos 20 d.
Naujausi Darbo kodekso pakeitimai
• DK 26 straipsnyje numatyta, kad draudžiama diskriminuoti asmenis ir dėl jų sveikatos būklės.
• DK 41 straipsnis papildytas 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad į pareigas, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, asmuo gali būti priimtas pagal terminuotą darbo sutartį iki į šias pareigas konkurso būdu bus priimtas darbuotojas, bet ne ilgiau kaip vienų metų laikotarpiui.
• DK 47 papildytas nauja dalimi, kad prastovą galima skelbti kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Tokiu atveju ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo darbdavys Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojui. Iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę. Prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka darbo užmokestį, ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Darbdaviui, išskyrus darbdavį, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir tvarka. Darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama šios dalies 3 punkte nustatyta tvarka proporcingai.
• DK 52 straipsnio 2 dalyje papildomai nustatyta, kad darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę, darbdavys privalo tenkinti tokio darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 visos darbo laiko normos, nebent darbdavys įrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas.
• DK 57 straipsnio 7 dalis papildyta nuostata, jog 1 mėnesio įspėjimo apie nutraukiamą darbo sutartį terminas trigubinamas ir nėščioms darbuotojoms, kai jos atleidžiamos dėl darbdavio likvidavimo. Atitinkamai atlikti ir DK 61 straipsnio pakeitimai dėl ribojimo atleisti nėščias, numatant galimybę atleisti nėščias moteris dėl darbdavio likvidavimo.
• DK 60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai darbo sutartis nutraukiama nesant šalių valios dėl to, kad darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti pareigų ar dirbti darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra, darbuotojui išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, o jei dirba trumpiau nei metus, – 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka.
• DK 61 straipsnio 1 dalis papildyta nuostata, jog darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta, kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.
Taip pat pakeista DK 61 straipsnio 3 dalis, numatanti , jog su darbuotojais, auginančiais vaiką iki 3 metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės, nurodant, kad šis draudimas taikomas nutraukiant sutartį tik dėl DK 57 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytų priežasčių. Kitaip tariant, nebebus taikomas ribojimas nutraukti darbo sutartį dėl Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų priežasčių (kai darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju arba kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys).
• DK papildytas 721 straipsniu, kuriame nustatyti kriterijai, taikomi laikinojo įdarbinimo įmonėms ir nurodyta tvarka kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl įrašymo į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.
• DK 89 straipsnio 3 dalis dėl projektinio darbo sutarties termino, nustatant, kad priimant į darbą naują asmenį, su naujai priimamu asmeniu sudaroma iki 2 metų trukmės projektinio darbo sutartis, išskyrus atvejus, kai projekto terminas numatytas ilgesnis, tačiau ne daugiau kaip 5 metams. Atitinkamai numatytas pakeitimas, kad kai dėl projektinio darbo sulygstama sudarant susitarimą dėl projektinio darbo galiojant kitos rūšies darbo sutarčiai, tokio susitarimo terminas turėtų būti iki 2 metų, išskyrus atvejus, kai projekto terminas numatytas ilgesnis, tačiau ne daugiau kaip 5 metams.
• DK 104 straipsnio 2 dalyje panaikintas neaiškumas dėl išeitinės išmokos mokėjimo juridinio asmens vadovui. Įsigaliojus pakeitimams, juridinio asmens vadovui būtų išmokama 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip 2 metus ir jis atšaukiamas DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (t.y. atšaukus įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka), išskyrus atvejus, kai vadovo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai. Išmokai nebetaikoma sąlyga, kad vadovas būtų atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą.
• DK 128 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas, jeigu jo prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę. Taip pat pakeistas DK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas, pagal kurį darbdavys privalės tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas, jeigu prašymą pateiks darbuotojas, kartu pristatęs ir sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę. Nemokamos atostogos turėtų būti suteikiamos tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga.
• DK 144 straipsnio 8 dalyje patikslinta, kad tiek darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio, tiek kai darbas atliekamas lauko sąlygomis, taip pat kai darbas susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Kaip ir iki šiol, šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos.
• Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje patikslintos nuostatos dėl netesybų skaičiavimo po darbo santykių pasibaigimo. Nustatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis lygus darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui per mėnesį, padaugintam iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš 6. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo 1 mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš 6. Tuo atveju, jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu 1 mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
• DK 172 straipsnio 2 dalis papildyta, kad darbuotojo narystė darbo taryboje pasibaigia tapus darbdaviu arba darbdaviui atstovaujančiu asmeniu.
• DK 192 straipsnio 5 dalis papildyta nuostata, jeigu darbdavio arba darbovietės lygmeniu veikia kelios profesinės sąjungos, darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinę sutartį gali sudaryti profesinė sąjunga ir darbdavys arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys.
• DK 198 straipsnyje atlikti nuostatų dėl nacionalinės (tarpšakinės), teritorinės, šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) kolektyvinės sutarties taikymo srities išplėtimo tam tikri pakeitimai. Pavyzdžiui nacionalinės (tarpšakinės), teritorinės, šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) kolektyvinės sutarties atskirų nuostatų taikymas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu gali būti privalomai išplėstas atitinkamai visiems darbdaviams, kurie patenka į nacionalinės (tarpšakinės) kolektyvinės sutarties taikymo sritį, ar tam tikros teritorijos ar šakos darbdaviams, jeigu tokį pasiūlymą raštu pateikė abi kolektyvinės sutarties šalys. Taip pat gali būti išplėstas ne visų nacionalinės (tarpšakinės), teritorinės, šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) kolektyvinės sutarties nuostatų taikymas, o tik dalis nuostatų.
• DK 224, 225 ir 228 straipsniuose atlikti procedūrinių taisyklių, nagrinėjant darbo ginčą darbo ginčų komisijoje pakeitimai. Pavyzdžiui, nustatyta, kad šalys į komisijos posėdį gali būti nekviečiamos darbo ginčų komisijai priimant sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės Darbo kodekso 224 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, pvz., kai reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir kitais nustatytais atvejais.
Kitais pakeitimais iš esmės patikslintos tam tikros nuostatos, pašalinti tam tikri buvę neatitikimai ir atlikti korekcinio pobūdžio pakeitimai.