Atkreipiame dėmesį, kad specialiajame įstatyme, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme (toliau - Užkrečiamųjų ligų įstatymas), reglamentuotos tam tikros Ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbančių darbuotojų socialinės garantijos (Užkrečiamųjų ligų įstatymo aštuntasis skirsnis), viena iš šių garantijų - sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, įskaitant gydytojus rezidentus, karantino metu organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, darbo užmokesčio didinimas ir su tuo susijusių sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų apmokėjimas (Užkrečiamųjų ligų įstatymo 321 straipsnis). Minėtas straipsnis nustato, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai jie organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficientai arba mėnesinė alga (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos) didinami nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (1 dalis). Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, patirtos išlaidos, susijusios su šių įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų, nesudariusių sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, patirtos išlaidos, susijusios su šių įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka (2 dalis).
Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 449 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) nustato, kad darbuotojų, įskaitant gydytojus rezidentus, karantino metu organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose (toliau – darbuotojai), pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficiento arba mėnesinės algos (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos) didinimą konkrečiu procentiniu dydžiu nuo 60 iki 100 procentų (toliau – darbo užmokesčio didinimas) Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (toliau – LNSS) priklausančiose sveikatos priežiūros įstaigose (Aprašo 1.1. papunktis); LNSS priklausančių įstaigų, nesudariusių sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (toliau – sutarties neturinti LNSS įstaiga), darbuotojų darbo užmokesčio didinimą ir patirtų išlaidų, susijusių su šių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimu (įskaitant darbdavio socialinio draudimo įmokas) pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio 1 ir 2 dalis, apmokėjimą valstybės biudžeto lėšomis ( Aprašo 1.2. papunktis). Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse (Aprašo 2 punktas).
Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau - DK) vartojama sąvoka ,,darbo užmokestis“, DK 139 straipsnyje aiškinama kaip atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (1 dalis) ir apima šio straipsnio 2 dalyje nurodytas darbo užmokesčio dalis: 1) bazinį (tarifinį) darbo užmokestį (valandinį atlygį arba mėnesinę algą, arba pareiginės algos pastoviąją dalį); 2) papildomą darbo užmokesčio dalą, nustatytą šalių susitarimu ar mokamą pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedus už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokas už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijas už atliktą darbą, nustatytas šalių susitarimu ar mokamas pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijas, darbdavio iniciatyva skiriamas paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
Pastebėtina, kad Europos Bendrijos Steigimo sutarties 141 straipsnio 2 dalyje pateikiama analogiška darbo užmokesčio definicija: ,,užmokestis“ – tai įprastinis bazinis arba minimalus darbo užmokestis arba alga ir bet koks kitas atlygis grynaisiais arba natūra, kurį darbuotojas tiesiogiai arba netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą.
Komentuojamojo Užkrečiamųjų ligų įstatymo 321 straipsnyje gana aiškiai įvardijama, kad darbuotojams didinami pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficientai arba mėnesinė alga (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos, kas atitinka DK 139 straipsnyje reglamentuotą darbo užmokesčio definiciją.
Kai skaičiuojamas padidintas apmokėjimas už darbą poilsio ar švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ar darbą naktį (DK 144 straipsnis), jis skaičiuojamas darbuotojo darbo užmokesčio pagrindu, kuriam apskaičiuoti įtraukiamos DK 139 straipsnio 2 dalyje numatytos darbo užmokesčio dalys.
Įvertinus teisinį reglamentavimą bei Jūsų paklausimo aplinkybes, VDI Darbo teisės skyriaus specialistų nuomone, jei sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsniu, nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos buvo padidintas ir išmokėtas pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficientas arba mėnesinė alga (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos, didinant nuo 60 iki 100 procentų teisės aktų nustatyta tvarka), tai šios darbo užmokesčio sumos atitinkamą mėnesį skaičiuojant apmokėjimą už darbą poilsio ar švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ar darbą naktį, pagal DK turi būti įtraukiamos, nes tai darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbą.