Seimo rudens sesijoje - prioritetas visuomenės saugumui
Lietuvos Gydytojų Sąjunga
Rugsėjo 10 d. Seimas pradėjo III (rudens) sesiją, kurios pirmajame posėdyje buvo pateiktas sesijos darbų programos projektas. Seimo rudens sesijos darbus pristatė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus – Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Pasak Seimo vadovės, nors dauguma veiklų jau atliekamos įprastu režimu, vis dėlto situacija šalyje dar reikalauja išskirtinio dėmesio ir dėl pandemijos, ir dėl migrantų. „Dėl šių iššūkių sunkiau susikalbėti skirtingoms visuomenės grupėms, deja, ir politikams. Nepaisydama to tikiu, kad dauguma parlamentarų rudens sesijoje sugebės valdyti emocijas ir pirmumą teiks profesionalumui. Tai mums leis baigti pradėtus darbus tiek valdant pandemiją, tiek tvarkantis su migracijos banga“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo Pirmininkė tvirtino, kad šios sesijos darbų programa nestokoja ambicingumo. „Nors įstatymų projektų registruojama ir ruošiama daug, mūsų tikslas išlieka teisėkūros kokybė, o ne kiekybė. Ekonominės galimybės, socialinis jautrumas, būtini Konstitucijos pakeitimai, pirmi žingsniai realizuojant susitarimą dėl švietimo ir žaliojo kurso laikymasis, viešojo sektoriaus reforma ir pagalba šeimoms. Tai – tik kelios kryptys. Tikiu, kad priimti sprendimai stiprins mūsų valstybę ir suteiks kiekvienam galimybes kurti savo gerovę“, – pabrėžia parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen.
Rudens darbų programoje – 430 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Dalis projektų perkelta iš praėjusių parlamento sesijų. Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 127, Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda – 8, Seimo nariai (frakcijos) – 270 teisės aktų projektų.
Prioritetinis dėmesys bus skiriamas švietimui, inovacijų reformai, socialinės atskirties mažinimui, sveikatos apsaugai, Lietuvos žaliajam kursui, viešajam administravimui ir valstybės tarnybai, į nacionalinę teisę bus perkeliamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos.
Tarp pagrindinių Seimo rudens darbų – 2022 m. valstybės biudžeto, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas. Kartu numatoma peržiūrėti mokestiniuose įstatymuose nustatytas neterminuotas lengvatas ir specialiąsias apmokestinimo sąlygas.
Saugios visuomenės ir valstybės užtikrinimas išlieka tarp prioritetų
Tarp rudens sesijos darbų – siekis ir toliau užtikrinti visuomenės ir šalies saugumą. Siūlomais projektais siekiama atnaujinti Nacionalinio saugumo strategiją, kuri leistų tinkamai ir visapusiškai stiprinti šalies saugumą.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimais planuojama numatyti, kad darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami darbuotojo ar darbdavio lėšomis, taip pat nustatyti tam tikrų profesijų darbuotojams privalomą vakcinaciją nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.
Pagal darbų programos projektą sesijoje numatoma teikti įstatymų pakeitimus, kuriais įtvirtinami asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų išdėstymo ir teikiamų paslaugų organizavimo bei tarpusavio bendradarbiavimo teikiant šias paslaugas principai ir kriterijai.
Be to, siūlomais projektais bus sprendžiama dėl palankesnių moters pagalbinio apvaisinimo sąlygų, būdų ir tvarkos.
Pagal lrs.lt
Lietuvos gydytojų sąjunga pateikė pastabas Sveikatos apsaugos ministerijai dėl įstatymų projektų, susijusių su priemokomis, tobulinimo, susipažinusi su Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir lydimaisiais įstatymų projektais (toliau – Pakeitimai), aiškinamuoju raštu, pateiktais 2025-03-28 derinimui institucijoms ir visuomenei (iki 2025-04-11), TAIS Nr. 25-5262, siūlymu pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9, 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2790 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios.
Įgyvendindama Vyriausybės programą, SAM teikia įstatymų pakeitimus, kurie turėtų užtikrinti, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.
2025 m. kovo 20–22 d. Briuselyje įvyko Europos nuolatinio gydytojo komiteto (CPME) Asamblėja, kuri pažymėjo svarbų žingsnį sprendžiant visuotinę gydytojų krizę Europoje. Susitikimas prasidėjo Europos Parlamente, kur CPME delegatai susitiko su naujaisiais Sveikatos komiteto nariais – dr. András Kulja ir Tilly Metz.
Lietuvos gydytojų sąjunga, atstovaudama šalies gydytojų pažeidžiamus interesus dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 str. 1 d. numatyto draudimo įgyvendinimo, kreipėsi į LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą ragindama atkreipti dėmesį į problemą, susiklosčiusią dėl teisinio reguliavimo pakeitimo sukeliamų neigiamų pasekmių sveikatos priežiūros sistemai ir paslaugų prieinamumui.
Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT) pradeda teikti paslaugas atnaujinta tvarka.
Seimo narė Jurgita Šukevičienė užregistravo pakeitimų projektą, kuriuo siūlo keisti nuostatą dėl sveikatos priežiūros įstaigų vadovų skyrimo antrai kadencijai.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė ir pristatė naujosios Vyriausybės programos prioritetus sveikatos srityje.
Valstybės atkūrimo proga Prezidento dekretu apdovanota per 70 Lietuvos Respublikai nusipelniusių žmonių. Valstybės apdovanojimais pagerbti gydytojai.
Informuojame, kad 2025 m. sausio 29 d. įsigaliojo 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų pakeitimo“ (toliau – Įsakymas) pakeitimas, kuriuo buvo pakeistas II sąrašas „Narkotinės ir pasichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“ [i] įtraukiant į jį medžiagą lisdeksamfetaminą (lisdexamfetamine).